Liepos 14–18 dienomis „Atsigręžk į vaikus“ globotiniai, vadinami „Nerealiaisiais“, leidosi į trumpą, bet turiningą vasaros nuotykį prie jūros. Kiekviena diena suspindo naujomis spalvomis ir įspūdžiais. Pirmąją dieną įsikūrė, pasisveikino su jūra, lydėdami saulę. Antrąją dieną grupė apsilankė Lietuvos jūrų muziejuje, kur juos pasitiko ypatingas svetingumas – muziejus priėmė nemokamai. Esame jiems be galo dėkingi už šią patirtį. Visi buvo sužavėti muziejaus akvariumu: tuneliai po vandeniu, šviesiame vandenyje tyliai plaukiojančios žuvys ir net didžiuliai eršketai. Ne ką mažiau nustebino ir delfinariumo pasirodymas – delfinai demonstravo savo eleganciją, ryšį su treneriais ir žmogaus bendravimo galias. Tai ne tik šokinėjantys gyvūnai, bet ir šviesi edukacija apie šių būtybių jėgą, žaismingumą ir ekologijos svarbą.

Kitą dieną paauglių grupė leidosi į Palangos centrą, kur virė miestas, gaudė varikliai ir dundėjo „Aurum 1006 km“ lenktynių ritmas. Jiems tai buvo ne tik galimybė stebėti renginį, bet ir dalyvauti atidaryme – jausti save šalia profesionalų, tarp šurmuliuojančių sirgalių, kamerų blyksnių ir kvapą gniaužiančios technikos. Ne gana to, kiekvieną kartą važiuojant pro šalį akis traukė batutų parkas. Juliana išklausydavo vaikų norus, ir, pasitarusi dėl dienos planų, leisdavo pasimėgauti šia pramoga. Tai buvo ne tik linksmybė – tai buvo emocinės iškrovos momentas. Šuoliai aukštyn, kai galvoje nelieka nieko – tik vėjas, džiaugsmas ir laisvė. 

Vieną iš atostogų dienų šeimyna buvo pakviesta į svečius – Julianos draugai pakvietė visus į pirtį su baseinu. Vaikai patys kūreno ugnį, kepė šašlykus, vėliau susitvarkė ir išplovė indus. Vadovė didžiuojasi savo auklėtiniais – jų atsakomybės jausmu ir dėkingumu tiems, kurie juos priėmė į svečius. 

Visos stovyklos neoficialiu herojumi tapo direktorės šuniukas – žaismingas ir meilus. Jo buvimas vaikams kūrė saugumo jausmą: rūpestis kartais tiesiog yra šiltas, minkštas ir švelnus. 

Juliana pasakoja, kad vaikai patys kūrė savo vasaros scenarijų – jie rinkosi veiklas, planavo dienas, o vadovė tik padėjo įgyvendinti jų idėjas. Tai nebuvo tik stovykla – tai tapo laisvės ir pasitikėjimo erdve, kurioje jie lavino bendrystės, savarankiškumo, atsakomybės ir planavimo įgūdžius.